- belaikis
- belaĩkis, -ė adj. (2) Š, DŽ kuris be laiko esti, atsiranda, ankstyvas: Jam atėjo belaikė mirtis rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
belaikis
Look at other dictionaries:
belaikis — belai̇̃kis, belai̇̃kė bdv. Belai̇̃kė mirti̇̀s, impoteñcija … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
belaikinis — belaikinis, ė adj. Tat žr. belaikis: Krito ir kūdikiai, užklupti belaikinės mirties rš … Dictionary of the Lithuanian Language
belaikiškas — belaĩkiškas, a adj. (1) FT žr. belaikis … Dictionary of the Lithuanian Language
bemetis — bemẽtis, ė adj. (2) Š žr. belaikis … Dictionary of the Lithuanian Language
praskysti — intr. Š; Rtr, L, Ser 1. M, DŽ, NdŽ pasidaryti skystam, suskystėti, pavandenyti: Žemė nuog didelio lietaus praskysta Žrm. Žemė pavasarį tep praskydus, kad kojos negalima inkelt Rod. Patižo visi keliai, praskydo, išsipliauškė purvynai Žem. Praskydo … Dictionary of the Lithuanian Language
